Nutapyti rugsėjį

Mano atmintyje rugsėjis tarsi nutapytas. Saulėlydžiais ir nekantrumu.

Laikas šyptelti vasarai

ir laukti jos sugrįžtant.

Dar dešimt

Vakar popiet gatvėje prasilenkiau su maža mergaite ir dideliu kaspinu jos kasoje.

-Ar jau ruduo? - paklausė ji šalia einančios mamos.

-Ne, dar dešimt dienų v a s a r o s.

Šiandien jau devynios, bet žodis dar skambėjo įsakmiai, neginčijamai ir mane tai nuramino.